Žemės dienos minėjimo renginiai Sasnavos mokykloje

     Mes esame mažos planetos – Žemės gyventojai. Galime gerėtis kalnais ir kloniais, pievų žiedų kilimais, upių vingiais, ežerais ir jūromis, dangaus žydryne ir smėlio kopomis. Tačiau nedažnai susimąstome, kad visa, kas yra reikalinga mūsų gyvenimui, jo gerovei, imame iš savo žydrosios planetos (juk nieko neatsivežame iš kosmoso), todėl nuo žilos senovės Žemė vadinama motinos, globėjos, maitintojos ir kitais vardais. O ką Žemei duodame mes?

     Kiekvienam iš mūsų galbūt sunku suprasti globalines problemas, tačiau kasdienes pastebime visi. Matome, kas ne vietoje numeta šiukšlę, kas neleistinai teršia vandenį, kas sužaloja ar nukerta medį, nužudo paukštį ar žvėrį. Taip ir atsiranda šiukšlių kalnai, dvokiantis vanduo, plyni laukai ir tušti miškai, tik kažkodėl daugelis praeiname pro šalį, nesulaikome blogį darančios rankos, o kartais ta ranka būna ir mūsų.

     Kovo 20-ąją dieną norėdami atkreipti pradinių klasių moksleivių ir mažiausių mokyklos lankytojų ,,Nykštukų‘‘ ir ,,Smalsučių‘‘ grupių vaikučių dėmesį į šias kasdienes problemas, mokyklos gamtos bičiuliai juos aplankė, pasveikino su Žemės diena, kalbėjo apie jų galimybes padėti gimtajai planetai. Gražiausius posakius ir mintis apie Žemę mažieji (arba jų mokytojai) surašė ant popierinių vandens lašelių, iš kurių mes padarėme stendą. Gamtos bičiulių nešama Žemės vėliava ir skambantis varpelis buvo tarsi Žemės pagalbos šauksmas, tarsi kvietimas daryti gerus darbus gamtai.

     Kovo 22-oji – Vandens diena. Šią dieną mokykloje svečiavosi Marijampolės aplinkos apsaugos departamento specialistai – agentūros vedėjas Saulius Navikas ir administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus specialistė Lina Balsevičienė. 5-10 klasių mokinius svečiai supažindino su oro taršos šaltiniais ir apsaugos problemomis, kalbėjo apie atliekų tvarkymą ir jų rūšiavimo svarbą. Sužinojome, kodėl būtina saugoti kraštovaizdį, augalus ir gyvūnus, kam reikalinga medžioklės ir žvejybos kontrolė. Buvome supažindinti su Marijampolės savivaldybės nuotekų valdymo sistema, su priemonėmis, padedančiomis mažinti paviršinio ir požeminio vandens taršą. Svečiai atsakė į mokinių klausimus ir dar kartą akcentavo, kad iš viso Žemės paviršiaus vandens kiekio tik 2% yra gėlas vanduo (98% – druskingas), o iš šių 2% net 80% jo yra susikaupę ledynuose.

     Žmonija be naftos, dujų ir kitų Žemės turtų išgyveno daug tūkstančių metų, be jų turės gyventi ir ateityje, o be švaraus gėlo vandens – neišgyveno ir neišgyvens. Taigi susimąstykime, nes saugi ir švari aplinka – visų pareiga, rūpestis ir būtinybė.

Gamtos bičiulė ir mokyklos jaunoji žurnalistė
Eva Rauluševičiūtė