PRADEDAME NAUJUS MOKSLO METUS

     Žaibų botagų nuplakta, liūčių numerkta, saulės ir vėjo nugairinta vasarėlė suklupo prie rugsėjo vartų ir – nebepakilo. Jos nublukusį apdarą (ak, veltui jį ryškiomis spalvomis bando gelbėti jurginai, astrai, kardeliai) pasigauna naktis, švysteli aukštyn, apgaubia juo visą dangaus skliautą – tespindi nors tamsoje išeinančios vasaros grožio šviesa.
     ...Vasara išėjo, bet grožis pasiliko. Jis švyti nakties žiburiuose, ilgų rasų prausiamose, pamažu žalumą prarandančiose pievose, pirmųjų arimų alsavime, sunokusių obuolių lengvame siūbavime...
     Soduose sunokę obuoliai mums primena: laikas į mokyklą. Laikas pradėti ilgą ir nuostabų mokslo bei žinių kelią, kuriame atsivers nauji pasauliai, prasidedantys nuo pirmosios raidės. Taigi visi kartu pasimokykime sudėti vieną žodį, kad visada žinotumėm, kas mes ir iš kur atėjome.

Klausykitės gerai...
Širdim klausykit!
Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų
Pajusite medaus ir kraujo skonį,
Išgirsit volungę prieš lietų šaukiant,
Užuosit šieno ir liepynų kvapą,
Regėsit baugų debesio šešėlį
Per lauką bėgant...
Taigi pamėginkim:
„El-ie“ bus „Lie“, „tė-u“ bus „tu“, „vė-a“ bus „va“.
Kartokite! Kartokit ir klausykit.
Ar girdit jau?
„El-ie“ tai „Lie“, „tė-u“ tai „tu“, „vė-a“ tai „va“...
Lii-eeet-uvvv-aaa... Lii-eeet-uvvv-aaa... Lii-eeet-uvvv-aaa...

Mokyklos administracija

01/52