Pažintis su žydų kultūros reliktais Marijampolėje ir Tauro apygardos
partizanų bei tremties muziejaus ekspozicija

     Saulėtą spalio 18 dienos popietę Marijampolės sav. Sasnavos pagrindinės mokyklos neformalaus ugdymo būrelio ,,Tolerancijos mokykla“ nariai bei jų vadovė lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Stefanija Navickienė nusprendė pasivaikščioti po Sūduvos sostinę.

     Pažintį su šiame mieste ilgus šimtmečius gyvavusia žydų kultūra mokiniai pradėjo apžiūrėdami buvusį žydų kultūrinį-religinį centrą (dab. Kauno g. ir Vilkaviškio g. sankirtoje). Tai Beit Midrašas (čia buvo studijuojama tora), Didžioji sinagoga ir keleto mažesnių statinių kompleksas, išlikęs ir per II Pasaulinį karą, ir pokaryje, bet apie 1957 metus kilus gaisrui liko tik Didžiosios sinagogos rūsys, o Beit Midrašas buvo perstatytas, jo paskirtis – gamybinė. Mokinius sužavėjo žydų kultūros sakralinis paveldas – buvusi žydų sinagoga (dab. P. Butlerienės g.), veikusi iki II Pasaulinio karo. Sovietmečiu suniokota tiek pastato išorė, tiek vidus, o 1985 metais rekonstravus pastatą pirminis vaizdas atstatytas gana tiksliai, tačiau viduje nieko autentiško nėra išlikę. Šiandien šiame pastate įsikūrusi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija ir Marijampolės meilės Lukšienės švietimo centras. Eidami P. Butlerienės gatvės link mokiniai sustojo prie J. Basanavičiaus aikštės 16 numeriu pažymėto namo, kurį puošia atminimo lenta, skirta šiame name gyvenusiems Pasaulio Tautų Teisuoliams Jadvygai ir Alfonsui Babarskiams, 1942 metais išgelbėjusiems Kauno gete gimusią devynių mėnesių žydų tautybės mergaitę Rūtą Basaitę.

     Tą rudens popietę ,,Tolerancijos mokyklos“ nariai lankėsi ir Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje – viename įdomiausių šio pobūdžio muziejų Lietuvoje, kuriame kaupiama ir eksponuojama tremtinių ir partizaninio laikotarpio relikvijos, archyviniai dokumentai, nuotraukos, žmonių atsiminimai, ginklai.

     Šio muziejaus gidas ponas Gustaitis, pats ragavęs tremtinio duonos, su meile mokiniams vedė gyvą istorijos ir tolerancijos pamoką. Pirmojoje salėje sustojęs ties Tauro apygardos žemėlapiu, jis mokinius supažindino su Tauro partizanų apygardos įkūrimo istorija, kurią byloja kunigo A. Iliaus ir jo bendražygių nuotraukos, baldai, Tauro apygardos protokolo kopijos, tremtyje išsaugota prieškario laikų trispalvė, Tauro apygardos vadų portretai ir rinktinių vadų bei apygardos štabo narių portretai, o atskiras stendas skirtas legendiniam partizanui Juozui Lukšai.

     Antroji šio muziejaus salė skirta atskirų Tauro apygardos partizanų rinktinėms: Geležinio Vilko, Vytauto, Žalgirio. Centre – Geležinio Vilko rinktinės atkurta vėliava. Sienose rinktinių vadų portretai, po stiklu rusiški ir vokiški partizanų ginklai, partizanų uniformos, lange – padidinti rinktinių vadų antspaudai, išsaugotas prieškarinis Vyčio paveikslas, daiktai, rasti atkasant partizanų palaikus.

     Trečioje salėje mokiniai apžiūrėjo portretus partizanų, kuriems suteiktas laisvės kovotojo karžygio garbės vardas, kelis stendus su nuotraukomis. Mokinių dėmesį patraukė medžiaga ir išlikusios nuotraukos, kuriose užfiksuotas Sasnavos valsčiuje vykęs Raišupio mūšis.

     Ketvirtoje salėje „Tremtis. Kalėjimai. Lageriai“, skirtoje genocido vykdytojams ir aukoms, įeinančius mokinius pasitiko manekenas, aprengtas kalinio drabužiais su prisiūtu numeriu „K-573“, gyvulinio vagono fragmento imitacija su grotuotu langu ir grėsmingas plakatas „Stoi! Streleju!“. Mokiniai apžiūrėjo čia eksponuojamus įvairius tremtinių daiktus: rankdarbius, siuvinius, iš duonos padarytus rožančius, vėplio iltį, atvežtą nuo Laptevų jūros, nuotraukų stendus, skirtus 1941 m. tremtiniams. Nustebę, rimtais veidais mokiniai žiūrėjo į Sovietų imperijos žemėlapį, nusagstytą lemputėmis, žyminčiomis tremties ir kalinimo vietas, širdyse džiaugdamiesi, kad gimė ir gyvena laisvoje Lietuvoje.

     Namo mokiniai grįžo tylūs ir susimąstę, išmokę dar vieną skaudžios mūsų istorijos pamoką.

Stefanija Navickienė, Sasnavos pagrindinės mokyklos
Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė

01/27