SASNAVOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽINTIS
SU ISTORINE BEI KULTŪRINE MARIJAMPOLE
Lapkričio 18 dieną Sasnavos pagrindinės mokyklos mokiniai lankėsi Marijampolėje, kur lydimi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Stefanijos Navickienės susipažino su čia gyvenusių žydų kultūros palikimu. Kelionę po istorinę Marijampolę mokiniai pradėjo prie Marijampolės kultūros centro: čia, priešais šį pastatą, buvo žydų kultūrinis religinis centras Beit Midrašas (Kauno ir Vilkaviškio g. sankirta), kuriame buvo studijuojama tora, veikė Didžioji sinagoga, o dabar yra išlikęs tik rūsys. Šiandien šių žydų tautos istoriją menančių pastatų paskirtis gamybinė. Vėliau ekskursijos dalyviai pasuko senamiesčio link ir sustojo prie namo, kuriame gyveno anuomet garsi Jadvygos ir Alfonso Babarskių šeima, per karą išgelbėjusi žydų mergaitę. Prieš keletą metų čia buvo atidengta atminimo lenta, kuri praeiviams primena apie Pasaulio tautų teisuoliais pripažintus sutuoktinius, kurie rizikuodami savo ir artimųjų gyvybe priglaudė ir augino žydų mergaitę Rūtą Bassaitę, išgelbėtą iš Kauno geto, dabar su šeima gyvenančią Izraelyje. Mokiniai trumpam sustojo ties buvusia Marijampolės rotuše (Kęstučio g. 1), kur 1931 m. Marijampolės miesto burmistro pavaduotoju buvo išrinktas Chaimas Rotšteinas, aplankė buvusią žydų sinagogą (P. Butlerienės g. 5), veikusią iki II pasaulinio karo, sovietmečiu suniokotą. Dabar čia veikia Beatričės Kleizaitės - Vasaris menų galerija bei Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras.
Pasivaikščioję po miesto centrą, ugdytiniai nuskubėjo į Marijampolės kultūros centrą apžiūrėti tebeveikiančią parodą ,,TARP”, kurios tikslas – pasitelkiant meninę kūrybą skatinti dialogą tarp visuomenės ir asmenų, turinčių negalių bei sunkumų. Čia mokinius pasitiko parodos kuratorė bei idėjos autorė Rugilė Navickaitė. Ji mokiniams papasakojo, kaip gimė šios netradicinės parodos idėja, kaip vyko kūrybinis procesas. Mokiniai sužinojo, jog šia paroda siekiama panaikinti visuomenės stereotipus apie žmones, turinčius įvairių negalių. Mokiniai galėjo paliesti parodos metu pristatomus keramikos darbus su neįgaliosios moters kojų įspaudais, didžiuliame metaliniame kube įmontuotame ekrane jie smalsiai stebėjo pateiktą vaizdo klipą, kuriame užfiksuotas visas kūrybinis procesas: nuo molio paruošimo iki dirbinių pagaminimo. Parodos lankytojai stebėjo erdvėje išdėliotas įvairias detales: senas pašto dėžutes, ant medžio sukabintus senus ramentus, neįgaliųjų vežimėlius, senus stalus, kėdes. Vaikščiodami po fojė, jie skaitė ant žemės suklijuotus įvairių formų tekstus su neįgaliosios moters mintimis, citatomis. Drąsiausieji, norėdami pajusti, ką jaučia neregiai ar fizinę negalią turintieji, patys sėdosi į neįgaliųjų vežimėlius bei suko ratus su neregiams skirtomis baltosiomis lazdelėmis.
Šios parodos kuratorė mokiniams papasakojo, jog visuomenėje negalia vis dar matoma kaip asmens kūno trūkumas, dažnai susiduriama su diskriminacija ir prieinamumo klausimais, lygiomis teisėmis: neįgalieji patiria dalyvavimo visuomeninėje veikloje trukdžius, susiduria su pagarbos asmens orumui, pasirinkimo laisvės, galimybių veikti nepriklausomai nuo kitų asmenų stoka.
Dėkojame parodos ,,TARP” idėjos autorei Rugilei Navickaitei už neįprastą tolerancijos pamoką bei išsamų supažindinimą su visuomenėje egzistuojančiomis neįgaliųjų problemomis.
Stefanija Navickienė, Tolerancijos ugdymo centro vadovė