ŠIURPĖS, SUDRUMSTUSIOS ĮPRASTĄ MOKYKLOS TVARKĄ

    Netrukus, lapkričio 1-ąją minėsime Visų šventųjų dieną, o lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų dieną – Vėlines, kurias lietuviai minėjo dar nuo pagonybės laikų. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendraujanti su gyvaisiais, juos nuolat aplankanti. Lietuvių liaudies dainose sakoma, kad miręs žmogus sėdasi į „vėlių suolelį“, kad motinos mylimas sūnus tampantis „vėlių ženteliu“, o dukrelė – „vėlių martele“, kad jie išeinantys pro „vėlių vartelius“. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo. Ne veltui ir lapkričio mėnesį žmonės senovėje vadino vėlių mėnesiu.

    Lietuviškos Vėlinės, dar vadinamos Ilgės šventėmis, – tai santūraus susikaupimo, ramybės metas, kai lankomi mirusiųjų kapai, deginamos atminimo žvakės. Sasanavos pagrindinės mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai, minėdami šias artėjančias šventes, atminimo žvakes uždegė prie kryžiaus Sasnavos apylinkės partizanams – žuvusiems kovotojams už Lietuvos laisvę – ir  prie koplytstulpio knygnešiui J. Luobikiui ir jo bendražygiams.

    Šiandien Vėlinės dažnai priešinamos su iš Vakarų atkeliavusiu Helovynu, kai mirusiųjų diena švenčiama linksmai: gatvėse šėlsta persirengėliai, namai puošiami išskaptuotais moliūgais (Džeko žibintais), o degant nesuskaičiuojamai gausybei žvakių baugiuose kambariuose pasakojamos siaubo istorijos.

    Artėjant ilgai lauktoms rudens atostogoms, visą šią savaitę Sasnavos pagrindinėje mokykloje vyko pasirengimas Helovyno šventei, dar kitaip vadinamai Vaiduoklių naktimi arba Šiurpėmis: mokiniai kūrė, užrašinėjo ir piešė šiurpą keliančias istorijas, skirtingose mokyklos erdvėse, padedami savo klasių vadovų, jie išradingai įsirengė siaubo kambarius, kuriuose karaliavo numirėliai, vaiduokliai ar giltinė. Ikimokyklinio ugdymo grupės,,Nykštukas”mažyliai su auklėtoja Edita ir priešmokyklinio ugdymo grupės ,,Smalsučiai” ugdytiniai su mokytoja Zita paruošė ir sušoko raganų šokį. Mokyklos fojė puošė estetiškai įrengtas pirmokų namelis su tikru kaminu ir ant stogo karksinčiomis varnomis, su mokinių rankomis išpieštais žibintais, o 1 klasės mokytoja – ragana Rūta – kartu su ugdytiniais pakvietė visus susirinkusius kartu pašėlti raganų ratelyje. Penktokai su raganų ragana – auklėtoja Gintare – stebino ne tik originaliai dekoruota siaubą keliančia erdve, bet ir parodyta inscenizacija apie amžiną našlę, besiilginčią savo prarasto sūnaus, bei nepasotinamus vampyrus. Erdvėje priešais mokyklos biblioteką įsikūrė ketvirtokai su mokytoja Roma: papasakoję apie Helovyno tradicijas, jie visiems palinkėjo smagios šventės. Šeštokai, vadovaujami auklėtojos Aidos, gąsdino visus, einančius į valgyklą: praeinantiems iš tolo mojo didžiuliai vaiduokliai, šiurpą kėlė ir trys šeštokų sukurtos ir aplikuotos siaubo istorijos. Antrokai su mokytoja Edita visus pavaišino numirėlių vaišėmis, o trečiokai pačių rankų darbeliais išpuoštoje klasėje kartu su neatpažįstamai pasikeitusia mokytoja Laimute šoko, šėlo rateliu, keldami pagarbią baimę, grodami įvairias instrumentais, iš visų jėgų tratindami būgnus… Septintokai, persirengę numirėliais ir įsikūrę ,,Giltinės užeigoje”, lėtai lįsdami iš už užuolaidų tarsi iš kapų ne juokais visus išgąsdino. Vyriausieji mūsų ugdytiniai, aštuntokai, kartu su auklėtoja karaliavo ,,Numirėlių dvare”: paslaptingoje, šiurpą keliančioje erdvėje, apšviestoje žvakių šviesa, jie papasakojo istoriją apie netikėtai dingusį jaunuolį, po kiek laiko surastą negyvą. Suvyniotas į drobulę jis taip pat klausėsi istorijos apie save, tik vargu, ar ką girdėjo…

    Sasnavos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Stefanija Navickienė mokinius supažindino su Vėlinių tradicijomis, kilme. Mokiniai taip pat sužinojo, kodėl oranžinė ir juoda spalvos yra laikomos Helovyno spalvomis (oranžinė simbolizuoja rudens derlių, o juoda – tamsą ir mirtį), stebėjosi, jog per kiekvieną Helovyną Amerikoje parduodama saldainių už maždaug du milijardus dolerių (juk Helovynas yra antra populiariausia komercinė šventė pasaulyje), o labiausiai šventės dalyvius nustebino tai, jog Užgavėnės ir Helovynas turi daugybę panašumų: ir vienur, ir kitur persirengiama velniais, groteskiškomis kaukėmis; akcentuojama gėrio ir blogio kova: Helovyne – bandant apsisaugoti nuo piktųjų dvasių, o Užgavėnėse – kaunantis senoviniams dievukams Kanapiniui ir Lašininiui; abi šventės mena pagoniškus laikus; abiejose prašoma skanumynų – saldainių ir blynų; abu pavadinimai atsirado krikščioniškame kontekste.

    Mokyklos direktorė Asta Giedraitienė, dėkodama šios šventės iniciatoriams aštuntokams ir visiems šventę sukūrusiems persirengėlaims už įspūdingas kaukes, už kūrybiškai įrengtas erdves ir meniškus prisistatymus, kiekvienos klasės bendruomenei įteikė padėkos raštus. Saldžiomis dovanomis, gautomis už meniškus ir įdomius prisistatymus, džiaugėsi pirmokai, trečiokai, penktokai, septintokai ir aštuntokai, specialios dovanėlės buvo skirtos ir išradingiausių kostiumų autoriams.

Neformaliojo ugdymo koordinatorė Stefanija Navickienė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•