KAZIUKO KERMOŠIUS SASNAVOS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE

„Sugalvota – padaryta:
Sėsk ir – gurgu gurgu.
Išvažiuojam anksti rytą
Į Kaziuko turgų”, – šiais nuotaikingais žodžiais Sasnavos pagrindinėje mokykloje pačią pirmąją pavasario dieną prasidėjo Kaziuko mugė, draugėn subūrusi ne tik visus mokyklos ugdytinius, bet ir jų tėvelius, močiutes, kitus artimuosius bei svečius. Šventės tema – paukščiai, šventės tikslas – suteikti žinių apie Kaziuko mugę, jos papročius, tradicijas, plėsti mokinių akiratį ir žinias apie tautodailę, gamtą ir mūsų draugus sparnuočius.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

     Kaziuko mugės organizatorės darželinukų auklėtoja Lina Marcinkevičienė ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Stefanija Navickienė susirinkusius supažindino su šios šventės papročiais ir tradicijomis: jose slypi mūsų krašto savitumas, įdomi kartų patirtis, dalelė dvasinės kultūros paveldo. Susirinkusieji sužinojo, jog nuo seno Kaziuko diena kaime vadinta špokų arba varnėnų diena: šių paukščių pasirodymas – tai pirmas pavasario ženklas. Kaziuko kermošiumi kismet visa Lietuva ir jos sostinė Vilnius pasitinka pavasarį. Nuo to laiko, kai 1602 metai karalaitis Kazimieras (1458-1484) buvo paskelbtas šventuoju, jo mirties dieną – kovo 4-ąją, Vilniuje vykdavo labai iškilmingos teatralizuotos procesijos.

     Šventės dalyviai sužinojo, kuo Kaziuko kermošius skyrėsi nuo paprastų turgų: pirmiausia – tai pavasariška nuotaika. Mugėje pardavinėjami tik namudininkų liaudies meistrų dirbiniai, pirmiausia – žaislai vaikams. Ypač daug spalvingų medinių arkliukų. Pardavinėjama viskas, kas pagaminta iš medžio: mediniai namų apyvokos daiktai, žemės ūkio padargų medinės dalys, smulkūs mediniai indai, baldai. Pardavinėjami ir moliniai dirbiniai, kalvių, batsiuvių, kepėjų, siuvėjų prekės. Nuo 1938 m. pasirodė garsiosios Vilniaus verbos – svarbiausias mugės atributas – gaminamos iš išdžiovintų margų gėlių ir žolių.

     Šventę trankia muzika ir skambia daina pradėjo ketvirtokai ir jų mokytoja Birutė, subūrusi savo ugdytinius į nuotaikingą kapelą. Ketvirtokai ne tik grojo ir dainavo, jie, šiandien virtę pavasario pranašais vieversėliais, tiksliai pamėgdžiojo šių giesmininkų čirpavimus ir priminė mums, jog vieversėlis – vienas pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų, jog jis vadinamas lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu, jog vasario 24-oji – Vieversio diena.

     Su šia pavasario švente susirinkusiųjų pasveikinti atskubėjo mūsų mokyklos mažieji Nykštukų grupės vaikučiai ir jų auklėtoja Edita, šiandieną virtę žvirbliukais, o Smalsučių grupės vaikučiai ir jų auklėtoja Zita visus supažindino su gegute. Patarlės apie paukščius byloja: koks paukštis, toks ir lizdas, blogas tas paukštis, kuris savo lizdą teršia. Ar tai tiesa, paklausėme pirmokų – išmintingų pelėdžiukų. Pelėdos atvaizdą mes visada regime šalia knygų, o juk knygose sukaupta visa pasaulio išmintis. Pirmokai ir jų mokytoja Rūta skambiais posmais mums paaiškino, kodėl pelėdą visi laiko išminties simboliu. Antrokai ir jų mokytoja Edita į Kaziuko mugę sulėkė lyg tos ilgauodegės šarkos. Mąstė mažieji, dairėsi aplink: juk čia tiek daug blizgučių, žvilgančių saldainių, įvairiaspalvių kaspinų, riestainių ir kvepiančių gardumynų. Po nuotaikingo antrokų pasirodymo šventės dalyviams tapo aišku, kodėl tos šarkos taip mėgsta blizgučius.

     Šventės metu buvo menamos mįslės, pamėgdžiojami paukščių balsai. Vaikai nesunkiai atspėjo mįslę, jog juoda žmonelė, molinė būdelė, kukoriškai gieda – tai vis ta pati kregždutė, dangaus karalienė. Trečiokai ir jų mokytoja Laima Kaziuko mugės dalyviams papasakojo lietuvių liaudies sakmę apie kregždę. Penktokai ir jų auklėtoja Gintarė bei aštuntokai ir jų auklėtoja Dalia šventės dalyviams pristatė mūsų nacionalinį paukštį – gandrą. Susirinkusieji sužinojo, jog šie mieli paukščiai, žmogaus sodybos įnamiai, skirtingose Lietuvos vietose ar tarmėse vadinami įvairiai: starkas, gužas, gužutis, busilas, bacionas, didutis, jog Lietuvoje jų peri apie 13 tūkstančių porų (bene tankiausiai Europoje), o gyvena šie paukščiai netrumpai, net iki 20 metų ir savo porai yra labai ištikimi.

     Kaziuko diena kaime vadinta špokų arba varnėnų diena: šių paukščių pasirodymas – tai pirmas pavasario ženklas. Liaudies išmintis byloja: jei varnėnai anksti parskrenda – bus šiltas pavasaris. Daug naujo šventės dalyviai išgirdo apie varnėnus, kuriuos šventės dalyviams pristatė šeštokai ir jų auklėtoja Aida.

„Klyvis, klyvis, kas mane padyvys?
Kiaušinėlius dėsiu, vaikelius perėsiu.
Kiaušinėliai taškuoti, vaikeliai kuoduoti”, – septintokai ir jų auklėtoja Rita mums priminė, jog taip pavasarį šaukia pempės, o septintokių daina ,,Pempel, pempel kuoduotoji” buvo sutikta audringais Kaziuko mugės dalyvių plojimais. Plojimai aidėjo ir tuomet, kai darželinukų auklėtoja Lina kartu su ketvirtokais šoko šokį „Ciceliuke, Marceliuke”.

     Šventėje netrūko linksmos pavasariškos nuotaikos ir, žinoma, įvairių mažųjų rankomis padirbtų medžio, molio dirbinių, kartu su tėveliais iškeptų gardumynų ir ryškiaspalvių pavasario gėlių, žalumynų bei žolynų. Kur bepasisuksi, pardavėjai pardavinėjo, mainė, siūlė, pirkėjai pirko, derėjosi, keitėsi... Visi ragavo ir mėgavosi. Mokykloje dar ilgai skambėjo liaudiška muzika, buvo menamos mįslės, mėgdžiojami paukščių balsai, prisiminta ir patarlės apie paukščius bei senolių išmintis.

     Dėkojame visiems, kartu sukūrusiems įsimintiną ir spalvingą pavasario šventę.

Kaziuko mugės organizatorės Lina Marcinkevičienė ir Stefanija Navickienė