TARPTAUTINĖ MOKINIŲ GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDOS ISTORINĖ KONFERENCIJA
„BE TEISĖS GYVENTI: LIETUVOS ŽYDŲ KELIAS“

     Šių metų kovo 8 d. Lavoriškių gimnazijoje (Vilniaus sav.) vyko Tarptautinė mokinių gerosios patirties sklaidos istorinė konferencija „BE TEISĖS GYVENTI: Lietuvos žydų kelias“, kurioje dalyvavo Lavoriškių gimnazijos, Daugų Vlado Mirono gimnazijos, Eitminiškių gimnazijos ir Eitminiškių gimnazijos Ažulaukės pradinio ugdymo skyriaus, Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos, VŠĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro, Paberžės Verdenės gimnazijos, Vilniaus „Ryto“ progimnazijos, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos, Klaipėdos technologijų mokymo centro ir Marijampolės sav. Sasnavos pagrindinės mokyklos mokiniai. Konferencijos tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Lietuvos žydų istorija, gilinti istorines žinias bei supratimą, ugdyti kūrybišką požiūrį į istorijos pasakojimą, gerinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, komunikacines kompetencijas, kovoti su atgimstančiu moderniuoju antisemitizmu, stereotipais, edukuoti mokinius paaiškinat, kokias tragedijas gali sukelti dirbtinai kuriama atskirtis bei skleidžiama neapykanta.

     Konferencija prasidėjo plenariniu posėdžiu, kurio metu konferencijos organizatorius istorijos mokytojas metodininkas Vaidotas Pakalniškis pristatė pranešimą ,,Kovo 11-oji: teisė būti laisviems!“, skirtą artėjančiai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Konferencijos dalyvius pasveikino Lavoriškių gimnazijos direktorė Ramunė Katinauskienė ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas.

     Džiugu, jog šiemet konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvavo Rumunijos mokiniai Stefanov Gabriela ir Buzan Ariana (mokytojas Pleşa Marian), pristatydami pranešimą anglų kalba ,,Holocaust of the Jewish population of northwestern Romania – Transylvania under Hortysta occupation May 3–June 7, 1944”. Konferencijos dalyviai iš įvairių Lietuvos mokyklų paruošė įdomius pranešimus, supažindinančius su Lietuvos žydų istorija, šios tautos tikėjimu ir tradicijomis: ,,Žydų valgiai ir virtuvės tradicijos“, ,,Žydų šventės ir tradicijos Holokausto metu“, ,,Žydų tragedija“, ,,Vilniaus geto teatras“, „Žydai Lietuvos kariuomenėje“, ,,Žydų nacionalinė virtuvė“, „Žydų Šabo tradicijos“, Žydų sportas“, ,,Klezmer – žydų tradicinė muzika“, ,,Klaipėdos žydų kapinės“, ,,Žydų švietimas tarpukaryje Panevėžyje“ ir kt.

     Šioje istorinėje konferencijoje Sasnavos pagrindinės mokyklos mokinės Rugilė Pužaitė ir Lėja Balaikaitė susirinkusius supažindino su Marijampolėje gimusio pasaulinio garso fotografo Izraelio Bidermano gyvenimo ir kūrybos keliu: mokinių pranešimas ,,Izraelio Bidermano–Izio kelias nuo Marijampolės iki Paryžiaus“ buvo puikiai įvertintas. Konferencijos dalyviai įdėmiai klausėsi ir mūsų mokyklos šeštokės Donaldos Asijavičiūtės pranešimo ,,Žydiškoji Marijampolė“, supažindinančio konferencijos dalyvius su Marijampolės miesto žydiškuoju paveldu bei asmenybėmis, kartu su kitais marijampoliečiais kūrusiomis šio miesto istoriją.

     Apibendrindama mokinių pateiktų pranešimų turinį, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti švietimo programų koordinatorė, direktoriaus pavaduotoja Ingrida Vilkienė visiems Tarptautinės mokinių gerosios patirties sklaidos istorinės konferencijos dalyviams ir pranešimus parengti padėjusiems mokytojams įteikė padėkas ir vertingas dovanas.

Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė Stefanija Navickienė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

PAUKŠČIAI GRĮŽTA NAMO

     Dar 1892 metais gamtininko Tado Ivanausko sugalvotą idėją kelti inkilus juose perintiems paukščiams šiandien galime laikyti šimtamete tradicija, kasmet padedančia sukurti namus tūkstančiams sparnuočių.

     Šių metų kovo 8 dieną dalis Sasnavos pagrindinės mokyklos 6, 7 ir 8 klasės moksleivių lankėsi Jono Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose ir susitiko su ornitologu Gediminu Petkumi, mokiusi pažinti paukščius stebint jų išvaizdą, elgseną, klausantis giesmių. Mokiniai susipažino su paukščių migracijos keliais ir sunkumais, sužinojo, kaip pagaminti ir kur iškelti inkilus, kad jie taptų saugiais namais sparnuočiams.

     Vaikščiodami po sodybos kiemą ir Atgimimo ąžuolyną, jaunieji gamtininkai stebėjo paukščius per žiūronus, klausėsi giesmių. Sužinojo, jog su varnėnu „susikalbėtume“ net 40-čia kalbų, o Bethoveno „Penktoji simfonija“ sukurta pagal geltonosios startos giesmę, nustebino varninių paukščių gudrumas, pastabumas ir puiki atmintis.

     Savo pagamintus inkilus mokiniai padovanojo Atgimimo ąžuolynui, pradėtam sodinti 1989 metų balandį.

     Sasnavos pagrindinės mokyklos mokinių ir juos lydėjusių mokytojų išvyka yra prasmingas ne tik 40-ies paukščių dienos, minimos kasmet kovo 10 dieną, bet ir Kovo 11-osios paminėjimas: tai pagarba visiems žmonėms, prisidėjusiems, kad mes gyventume laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje. Juk puoselėti meilę Tėvynei ir jos gamtai – kiekvieno pareiga!

     Dėkojame ornitologui Gediminui Petkui ir susitikimo organizatoriams.

Sasnavos pagrindinės mokyklos mokytojos
Rita Vaznaitienė ir Danutė Kraujalytė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

KAZIUKO MUGĖ SASNAVOS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE

,,Padainuosim mes sustoję,
Oi oi oi...
Kaip paukšteliai žaliam gojuj,
Oi oi oi...“

     Na, štai ir mes, kaip ir visa Lietuva, uždainavome sustoję visi – ir maži, ir dideli. Lietuvos dainų šventė ,,Kad giria žaliuotų“ mini gražų savo šimtmetį. Nuo 1924 metų vykusios pirmosios Lietuvos dainų šventės iki šių 2024 metų dainų šventės išlikome kaip tauta, nenustojanti dainuoti ir šokti. Iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas savo lietuviška daina primename sau ir visam pasauliui, kad esame gyva tauta – kaip ta šventa žaliuojanti giria – ir gyvuosime dar ilgai ilgai.

     Ši Kaziuko mugė ir vėl sukvietė mus, kaip bendruomenę, džiaugtis kartu pirmąja pavasario diena ir pavasarine švente, kurios ryškiausias akcentas – lietuviška daina. Linksmai padainavę ir pašokę, nepamiršome ir kitų mūsų tautinių papročių – kultūrinio kulinarinio paveldo, mūsų tradicinių lietuviškų keptų skanėstų, skirtų Kaziuko mugei: riestainių, meduolių, šimtalapio pyrago ir kitų gardumynų, klote nuklojusių lininėmis staltiesėmis užtiestus stalus. Mokytojai, vaikai bei jų tėveliai plušėjo, triūsė, kad jų stalai būtų kuo gausesni, kad tik sukviestų, kad tik nustebintų Kaziuko mugės dalyvius ir svečius savosiomis gėrybėmis. O kokia gi Kaziuko mugė be verbų ir kitų nuostabių rankų darbelių?

Kas pirks, kas parduos,
Kas už dyką atiduos...
Kieno kišenėj pinigėliai žvangės,
O kas baronkos skylę turės...

Ikimokyklinio ugdymo grupės ,,Nykštukai“ mokytojos
Edita Gudaitienė ir Lina Marcinkevičienė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA SASNAVOS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE

     Vasario 16-oji – išskirtinė diena mūsų tautai ir valstybei: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro Jono Basanavičiaus, savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“. Kasmet Vasario 16 dieną švenčiame Lietuvos gimtadienį, skirdami jai pačias gražiausias dainas ir eiles.

     Lietuvos valstybės atkūrimo diena buvo paminėta ir Sasnavos pagrindinėje mokykloje. Vasario 12 dieną mūsų ugdytiniai dalyvavo Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus edukacinėje programoje ,,Ką žinau apie savo šalį Lietuvą?“, skirtoje mokinių kūrybinių įgūdžių, pilietiškumo bei tautinio tapatumo ugdymui. Užsiėmimo pažintinės dalies metu istorijos mokytoja Rasa Klevinskienė ir programos edukatoriai mokiniams trumpai priminė 1918 metų vasario 16 dienos svarbą ir reikšmę Lietuvos ateičiai, papasakojo apie vėlesnius tautos gyvavimo laikotarpius ir supažindino ugdytinius su svarbiausiais Lietuvos valstybės simboliais – vėliava, herbu ir himnu, jų atsiradimo istorija ir svarba valstybei. Praktinio užsiėmimo metu mokiniai, naudodami heraldikos trafaretus, pasigamino maišelius su valstybine simbolika ir juos nuspalvino. Ši edukacinė šventės dalis buvo išties įdomi ir spalvinga.

     Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse visi kartu sugiedojome Lietuvos himną. Mažieji mokyklos ugdytiniai su gimtadieniu Lietuvą pasveikino nuotaikinga programėle, pradinukams istorines pamokas vedė 7 kl. mokinys Iljus Anilauskas, o vyresniųjų klasių ugdytiniai dalyvavo protų mūšyje, kurio klausimai siejosi su mūsų krašto praeitimi ir paveldu, istoriniais ir geografiniais objektais. Pertraukose tarp protų mūšio turų mokiniai su muzikos mokytoja Marija Grybiene atliko įvairias dainas. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimą užbaigėme nuotaikinga V. Bareikio atliekama daina „Vėliava“.

Geografijos mokytoja Rita Vaznaitienė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•