Edukacinė programa ,,Kai eglutė namuose“ Jono Basanavičiaus tėviškėje
Advento laikotarpiui nepastebimai persiritus į antrąją pusę ir aplinkui žaliuojant visiškai ne kalėdiškai atrodantiems laukams, su septintos ir devintos klasės moksleiviais išsiruošėme į jaukiame Bartninkų seniūnijos, Ožkabalių kaimo kampelyje įsikūrusią J. Basanavičiaus tėviškę, kur dalyvavome smagioje, Kalėdomis kvepiančioje edukacinėje programoje ,,Kai eglutė namuose“.
Pirmojoje programos dalyje sužinojome daug įdomios informacijos apie eglutės žaisliukų atsiradimą, jų gaminimą bei besikeičiančias žaisliukų tradicijas. Mums buvo naujiena, jog pirmųjų eglutės žaisliukų tėvynė yra ne Vokietija, kaip daugelis mano, o Latvijos sostinė Ryga. Pirmieji žaisliukai paminėti Rygos rašytiniuose šaltiniuose dar 1510 m., o į Lietuvą eglutės žaisliukai atkeliavo dviem metais vėliau nei gimė J. Basanavičius, t.y. 1853 metais.
Iš pradžių žaisliukais buvo puošiamos tik eglutės mokyklose. Tik 1920-1930 m. ,,eglutės“ žaisliukais masiškai buvo pradėtos puošti ir namuose. Žodis ,,eglutės“ parašytas kabutėse, nes iš pradžių buvo puošiamos ne žaliaskarės miško eglės, o tik rugių pėdai, kiek vėliau – už balkio užkištos eglių šakelės. Pirmieji žaisliukai buvo gaminami iš šiaudų – tai lengvučiai, snaiges primenantys ,,reketukai“ bei lengvai plazdenantys šiaudiniai paukščiukai. Girliandos buvo gaminamos iš popieriaus, dažniausiai – iš senų laikraščių ar uogų, pavyzdžiui, spanguolių, ir netgi kūčiukų. Mus sudomino tai, kad žvakidžių vietoje sėkmingai pasitarnaudavo išskobtas obuolys ar burokas. Kiek vėliau į madą atėjo iš nuo kūčiukų likusios tešlos iškepti žaisliukai. Ir kokių tik žaisliukų nenulipdydavo iš tešlos – stirniukus, saulytes, įvairius gyvūnėlius bei kitokias figūrėles. Tačiau vaikai žaisliukų gaminime praktiškai nedalyvaudavo: žaisliukus gamino suaugusieji, o vaikai galėdavo tik pasigrožėti stebėdami gaminimo procesą iš šalies. Taip pat buvo populiaru puošti eglutes su natūraliais iš gamtos paimtais žaisliukais – raudonskruosčiais rojaus obuoliukais, kankorėžiais, nudažytais giliukais, šiaudiniais žaisliukais. Žaisliukus gamindavo netgi iš atolo ar plunksnų.
Iš tautodailininkės pasakojimo sužinojome, jog žaisliukai buvo gaminami netgi iš išpūsto kiaušinio lukšto. Tokie išpūsti lukštai, apklijavus juos spalvingais popierėliais, virsdavo žaviomis kiaulytėmis, pelėdžiukais, vėžliukais, Dievo karvytėmis. Šių žaisliukų gaminimas reikalavo ypač daug kruopštumo, atidumo, švelnumo. Lakios žmonių fantazijos dėka eglutės žaisliukais virsdavo netgi riešutėliai, kūčiukai, saldainiukai, sausainėliai, blizgantys saldainių popierėliai.
Pagal senąsias tradicijas eglutė buvo puošiama Kūčių dieną, kad namiškiai pajaustų tą tikrąją šventinę dvasią, ir nupuošiama per Trijų Karalių šventę.
Antrojoje edukacinės programos dalyje turėjome puikią progą patys atskleisti savo kūrybines galias gamindami žaisliukus iš cinamonu kvepiančios tešlos bei kankorėžių. Ir kokių gi grožybių tik nenulipdėme – ir šuniukų, ir širdelių, ir pasagėlių, ir žmogeliukų... Kankorėžiai mūsų rankose pavirto pačiomis įvairiausiomis būtybėmis: pelėdžiukais, žmogeliukais, girinukais, monstriukais, damomis.
Į mokyklą sugrįžome linksmai nusiteikę, nešini cinamonu bei gaiviu eglių sakų kvapu kvepiančiais eglutės žaisliukais, kuriais ne tik nudžiuginome savo tėvelius, bet ir papuošėme savąsias eglutes.
Nijolė Kaleininkienė, 7 klasės vadovė
Integruota pamoka ,,Pasaulis kaip didelė simfonija“ (M. K. Čiurlionis)
Gruodžio 10 dieną mūsų mokykloje vyko integruota lietuvių kalbos, dailės, muzikos ir informacinių technologijų pamoka ,,Pasaulis kaip didelė simfonija“, skirta kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms paminėti. Šios pamokos tikslas – pagilinti mokinių žinias apie kompozitoriaus ir dailininko gyvenimą ir kūrybą. 5-10 klasių mokiniai ne tik susipažino su genijaus muzikos ir dailės kūriniais, bet ir praplėtė savo akiratį, atskleidė kūrybiškumą, lavino meninę vaizduotę.
Skambant M. K. Čiurlionio ,,Bėkit, bareliai“, ekrane besikeičiant pateiktims, kuriose – gražiausi Lietuvos vaizdai, lietuvių kalbos mokytoja S. Navickienė atskleidė mūsų krašto grožį E. Mieželaičio eilėraščio ,,Čia Lietuva“ posmais. Susirinkusiųjų smalsumą sužadino 8 klasės mokinės Godos laiškas, skirtas M. K. Čiurlioniui. Skaitydama laiško ištraukas, Goda mus vedė paslapčių kupinu dailininko ir kompozitoriaus gyvenimo keliu.
,,Vėlinių dieną kartu su tėvais vaikščiojau po Vilniaus senąsias Rasų kapines – tą paslaptingą mirusiųjų miestą, kuris nustebino mane savo didybe. Skaitydama užrašus ant antkapių, man nepažįstamus vardus ir pavardes, aš netikėtai atsidūriau prie tavo kapo. Trumpam susimąsčiau: genijaus kelias – koks jis? Nejaugi gali trapus žmogus atlaikyti tiek jam skirtų išbandymų? Kaip telpa žmoguje tiek daug ir dangaus, ir pragaro?“ Į šį klausimą atsakė 8 klasės mokinės Agnė ir Rasa, kurios pademonstravo pateiktis apie kompozitoriaus ir dailininko gyvenimą, jo kūrybos kelią išskirdamos svarbiausius biografijos faktus, garsiausius muzikos ir dailės kūrinius.
,,Pasaulį tu įsivaizdavai kaip ,,didelę simfoniją, kupiną gėrio ir vilties“. Gėrėdamasis paprastu žmogumi, kuris vienas laukuose dainuoja sau, sakei, jog ,,tada muzika paliečianti jautriausias sielos stygas, ir toks esąs jos pašaukimas: sužadinti visa, kas gražiausia ir geriausia žmoguje“. Tavo muzika, kurioje garsai, ritmas ir muzikinis piešinys susilieja į harmoningą visumą, daro stebuklus: ji mane ramina, kartais sukelia jausmų audras, bet visada pakylėja virš kasdienybės. Klausausi jos ir nesuprantu, kur esu: rodos, vaikštau miške, užvertusi galvą žiūriu į pušų viršūnes, įkvepiu gaivaus oro, tada mintimis nukeliauju į gintarinį Baltijos pajūrį ir ilgesingai žiūriu į tolį“, - tęsė Goda kviesdama mokinius pasiklausyti ištraukos iš simfoninės poemos ,,Jūra“.
Mokiniai taip pat klausėsi M. K. Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos ,,Beauštanti aušrelė“, ištraukos iš simfoninės poemos ,,Miške“. Pamokos dalyvius sužavėjo literatūrinė kompozicija. Ekrane besikeičiančias skaidres su M. K. Čiurlionio paveikslais papildė meniškas kompozicijos dalyvių žodis.
,,Žiūriu ir negaliu atsižiūrėt: tokia graži ta mūsų Lietuva. Ji man panaši į tavo kurtą ,,Karalių pasaką“, kur du karaliai tamsiame miške laiko delnuose švytinčią kaimo sodybėlę. Pakėlę stebisi, neatpažįsta, nes tai savotiškos lietuvių kaimo kultūros šviesa, kurios pasaulis dar nebuvo regėjęs... Kad ir kiek bevaikščiočiau akimis po šį paveikslą, vis tiek ir vėl ateinu į šviesą. Gėriuosi ja ir tyliai sau kuždu: ,,Kažkur vidunaktis.../ Medžiai nubunda.../ Kažkas vidunaktį kelio neranda.../ O mano kraštas – šaltinių raštas,/ O mano kraštas – saulės legendoj“, - prasmingai šią pamoką pabaigė Goda.
Mokyklos informacija
Eglutės įžiebimas mūsų mokykloje
Akcija ,,Gerumo angelai"
Gruodžio 9 dieną Marijampolės mieste buvo organizuojama akcija „Gerumo angelai“. Šioje gražioje akcijoje dalyvavo ir Sasnavos pagrindinės mokyklos bei Lygumų pagrindinio ugdymo skyriaus pradinukai su savo mokytojomis Rūta Venckevičiene, Edita Vabalevičiene, Asta Janušauskiene ir Taika Žilinskiene.
Su savo pagamintais angelais pradinukai rinkosi J. Basanavičiaus aikštėje ir juos dovanojo miesto žmonėms taip išreikšdami norą su visais aplinkiniais pasidalinti vaikišku gerumu ir šiluma.
Grįžę namo, gerumo angelus mokiniai dovanojo kaimo gyventojams, savo artimiesiems, šeimos nariams, - juk taip gera skleisti šilumą kitiems!
Pradinių klasių mokytoja Asta Janušauskienė