Edukacinė programa „Duonos kelias iki stalo“
,,Kas iš vaikystės žino, kad darbas yra gyvenimo dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad duona pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs žygdarbiui, nes reikiamą dieną ir valandą jis ras valios ir jėgų jį įvykdyti” (Ž. Vernas)
Visi žinome, kad duona– vienas seniausių žmonių valgių. Jai skirta daug gražių žodžių, eilėraščių. Mūsų protėviai sunkiai dirbo, kad stalą galėtų papuošti naminės duonos kepalu. Tešlos ruošimas, duonos kepimas, laikymas, raikymas buvo apgaubtas tikėjimu bei įvairiomis apeigomis. Tai žino ir daugelis mokinukų, nes apie duonos kelią iki stalo jiems pasakoja mokytojos, galbūt tėveliai ar seneliai. Bet ar jie tai matę praktiškai?
Gruodžio 4 dieną Sasnavos pagrindinės mokyklos Lygumų pagrindinio ugdymo skyriaus priešmokyklinukai ir pradinukai, lydimi pradinių klasių mokytojos Astos Janušauskienės ir neformalaus ugdymo vadovės Aidos Varnaitienės, vyko į Prienų krašto muziejų, kur dalyvavo edukacinėje programoje „Duonos kelias iki stalo“. Mokiniai turėjo galimybę pabūti artimoje autentiškai XIX a. mūsų krašto valstiečio trobai aplinkoje. Užsiėmimą vedančiųjų muziejaus darbuotojų apranga, veiksmai ir kalba puikiai iliustravo valstiečių buityje gyvavusias tradicijas ir papročius. Galėjome ne tik stebėti duonos kepimo procesą, bet ir jame dalyvauti: patys susiformavome užminkytos duonos kepalėlius, juos žymėjome savo vardo pirmąja raide, kad išsikepę iš muziejaus išsineštume SAVO DUONUTĘ.
Kol duonelė kepė, žaismingai, mįslių pagalba, buvome supažindinti su ilgu duonos keliu – nuo rugio pasėjimo iki iškeptos duonelės padėjimo ant stalo. Pamatėme seniausius žemės įdirbimo, javų apdorojimo padargus, senovinius rakandus. Mokiniai galėjo daugelį darbų „išbandyti“ praktiškai: imituoti arimą, sėjimą, iškulti rugius spragilais, sumalti akmeninėmis girnomis… Išgirdome apie tikėjimą magiškąja duonos galia, lemiančia derlių, žmogaus, šeimos gyvenimą.
Edukacinės programos pabaigoje visi kaip diedelė graži šeima uždegėme Adventinę žvakę ir laukėme, kol „išsūpuota“, lydima dainos duonelė pagaliau pateks ant mūsų stalo.
Grįžome šiek tiek pavargę, bet laimingi ir kupini gražių įspūdžių.Visi pamatėme, koks iš tiesų ilgas ir sunkus duonelės kelias iki stalo.
3-4 klasės mokytoja Asta Janušauskienė
Pasaulinės AIDS dienos minėjimas
Kaip ir kiekvienais metais, užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pakvietė mus prisijungti prie protų mūšio „AIDS – geriau žinoti“. Protų mūšis - tai intelektualus žaidimas, kurio metu dalyviai varžosi, kas greičiau atsakys į klausimus apie žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), jo plitimo būdus, prevenciją, gydymą, mokslo naujienas ŽIV ir AIDS srityse. Pastarųjų metų Pasaulinės AIDS dienos šūkis kviečia siekti nulio naujų ŽIV užsikrėtimų, nulio diskriminacijos, nulio naujų mirčių nuo AIDS.
Šįmet viktorinos užduotys buvo išskirtos į du protų mūšius. Viename dalyvavo jaunesnio amžiaus vaikai, t.y. 5 – 7 klasių moksleiviai, o kitame varžėsi 8 – 10 klasių mokiniai. Komandos susirinko nusiteikusios laimėti ir kuo geriau pasirodyti, todėl kovoje netrūko emocijų.
Visos komandos pasirodė puikiai ir pademonstravo savo žinias, tačiau šiais metais nepralenkiami buvo aštuntokai. Komandos buvo apdovanotos padėkomis.
Dėkoju visiems dalyvavusiems!
Socialinė pedagogė Indrė Petruškevičienė
Lapkričio 16-oji – Tarptautinė Tolerancijos diena
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti jau tryliktus metus inicijavo lapkričio 16-osios – Tarptautinės tolerancijos dienos paminėjimą Lietuvoje. Mūsų mokykla taip pat prisijungė prie kilnaus minėjimo. Pagrindiniai pilietinės iniciatyvos tikslai buvo šie: aptarti su vaikais, ar mes gyvename tolerantiškoje visuomenėje, ar tolerancija vyrauja vienas kito atžvilgiu, bei paanalizuoti, kokias žiaurias pasekmes gali sukelti netolerancija, priešiškumas kitam, kitokiam.
Šįmet Tolerancijos dienos simbolis buvo mozaika. Mes savo mozaiką kūrėme iš mokinių mokyklos gyvenimo nuotraukų. Ją eksponavome fojė. Mozaikoje atsispindėjo, kokia mes esame tolerantiška bendruomenė. Pirmadienį per trečią pamoką Tarptautinę Tolerancijos dieną paminėjome mokyklos fojė. Renginio metu mokinės inscenizavo tolerantiško žmogaus gyvenimiškas situacijas, dainavo dainas, deklamavo eilėraščius. Renginį stebėjusiems buvo galima laimėti prizus, kurie simbolizavo toleranciją.
Džiugu, kad kiekvienais metais tolerancija „įsišaknija“ vis giliau mumyse, kad kiekvieno mokinio širdelėje vis mažiau lieka vietos neapykantai, pykčiui bei nedraugiškumui. Tikiuosi, kad vis sėkmingiau mes išmoksime priimti žmones tokius, kokie jie yra.
Socialinė pedagogė Indrė Petruškevičienė
Sasnavos pagrindinės mokyklos mokinė - IV Respublikinio festivalio-konkurso DAINA.LT laureatė
Lapkričio 12 dieną Sasnavos pagrindinės mokyklos mokiniai kartu su lietuvių bei anglų kalbos mokytojomis Stefanija Navickiene ir Inga Lastauskiene išvyko į Šiaulius. Šios pažintinės-mokomosios išvykos tikslas - dalyvauti IV Respublikinio festivalio-konkurso DAINA.LT, kurio organizatorius – Všį Šiaulių universiteto gimnazija, finaliniame renginyje.
Respublikinis moksleivių ir studentų audiovizualinio meno festivalis-konkursas ketvirtus metus iš eilės draugėn suburia tuos, kurie girdi, mato ir jaučia liaudies dainą. Rašinio konkurse „Ar girdžiu liaudies dainą?“ dalyvavo 47 mokiniai iš įvairių Lietuvos mokyklų bei gimnazijų. Konkursui savo rašinius pateikė ir dvi Sasnavos pagrindinės mokyklos aštuntokės. Agnė Rauluševičiūtė samprotavo apie liaudies dainų vertę ir vietą šiuolaikinio jaunimo gyvenime ragindama bendraamžius didžiuotis tuo, kuo per amžius didžiavosi mūsų senoliai, o Goda Andriušytė, prakalbinusi savo prosenelę, kuri ne tik papasakojo apie liaudies dainas, bet ir jas padainavo, suprato, kodėl Lietuva vadinama dainų kraštu. Vertinimo komisija, kurią sudarė Šiaulių universiteto humanitarinių mokslų daktaras Nerijus Brazauskas, lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Vitalija Karalienė, Inga Valeikienė ir Irena Kruopienė bei lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Vida Marcišauskaitė, Agnę pradžiugino padėka, o Godai už minties originalumą, meninę raišką bei kalbos taisyklingumą skyrė III vietą. Padėka bei diplomu buvo apdovanota ir abi mokines konkursui ruošusi lietuvių kalbos mokytoja Stefanija Navickienė.
Kad kelionė į Šiaulius būtų prasmingesnė, mokiniai ir mokytojos nusprendė aplankyti Kryžių kalną ir mažąja Lietuvos kultūros sostine 2015 metais tapusius Naisius bei vienintelį Lietuvoje Baltų dievų muziejų po atviru dangumi, kuris išsiplėtęs beveik visame miestelyje. Jo puošmenos - Saulės ir Ugnies aikštės bei Alkos kalnas ir daugiau nei 50 didelių ąžuolinių skulptūrų, kurias kūrė geriausi šiaurės Lietuvos tautodailininkai. Muziejaus įkūrimo konsultantai yra garsus profesorius, gamtos mokslų daktaras, etnologas ir humanitarinių mokslų daktaras Libertas Klimka bei archeologas Vykintas Vaitkevičius. Besigrožėdami skulptūromis, mokiniai susipažino su baltų dievais, atliko lietuvių kalbos mokytojos skirtas užduotis.
Ši ekskursija paskatino mokinius domėtis liaudies daina, jos tematika bei raiška, suteikė pažinimo džiaugsmo ir praturtino ugdytinių dvasinį pasaulį.
Mokyklos informacija