NETRADICINĖ GAMTOS IR GEOGRAFIJOS
PAMOKA ŽUVINTO REZERVATE

     Šių metų birželio 6 dieną mes, Sasnavos pagrindinės mokyklos šeštokai ir aštuntokai, dalyvavome gamtos ir geografijos pamokoje, vykusioje netradicinėje erdvėje – Žuvinto biosferos rezervate. Čia susipažinome su saugomomis teritorijomis ir jų reikšme. Žuvintas – seniausias rezervatas Lietuvoje, kurį dar 1937 m. įsteigė profesorius Tadas Ivanauskas.

     Iš gamtos ir geografijos mokytojų pasakojimų sužinojome, kad kasdien Žemėje išnyksta 100 organizmų rūšių. Per metus 6000 rūšių negrįžtamai žūva dėl miškų kirtimų. Šis procesas Žemėje vyko visada, tačiau pasirodžius žmogui rūšių nykimas paspartėjo ne 10000 kartų.

     Šiuolaikinis žmogus supranta, kad jis negali būti vien planetos valdovu: norėdamas išlikti, jis pats turi tapti silpnesniųjų, kurių namus sunaikino statydamas miestus, dirbdamas ir tręšdamas dirvožemį, užteršdamas vandenį ir pan., globėju.

     Žuvintas yra biosferos rezervatas, todėl čia saugomos visos gyvybės formos, esančios ore, žemėje ir vandenyje. Su pagrindinėmis iš jų mus, smalsius mokinius, supažindino lankytojų centro darbuotoja. Taip pat lankėmės muziejuje, Žuvinto ežero gyventojus stebėjome per žiūronus, paukščių balsų klausėmės keliaudami pažintiniu taku, grožėjomės natūralių pievų žiedais.

     Ši pažintis su unikaliu gamtos pasauliu buvo nuostabi!

6 klasės mokinė Erika Tokariovaitė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

SASNAVOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS PENKTOKAI DALYVAVO GYVOSIOS ISTORIJOS PAMOKOJE ,,ČYSTOS BŪDOS MŪŠIS”

     2023 m. sausio 22 d. sukako 160 metų, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje. 1863–1864 m. sukilimu buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės tautos – lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai – siekė išsivaduoti iš Rusijos imperijos priespaudos.

     Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė visus minėti sukilimo sukaktį savo krašte, aplankant sukilėlių palaidojimo vietas, sukilimui skirtus paminklus ar kitus atminimo ženklus.

     Sasnavos pagrindinės mokyklos 5 klasės mokiniai jau vasario mėnesį pradėjo informacijos paieškas apie šalia Sasnavos vykusį Čystos Būdos mūšį tarp sukilėlių ir caro siųstų kazokų, kūrė plakatus, kuriuos pristatė istorijos pamokoje. Penktokas Joris net užrašė išsaugotus atsiminimus, perduodamus šeimoje iš kartos į kartą. Pasakojimas liktų pasakojimu, bet aplankėme ir Lygumų kapines, kur palaidoti sukilėliai, tik neišlikusi vieta. Šilakojo miške apžiūrėjome atminimo akmenį ir pušį, paženklintą kryžiumi: čia, kaip tikima, žuvo sukilėlių vadas K. Jastrzebskis, buvęs Antanavo dvaro Čystos Būdos palivarko valdytojas. Dvaro nėra, bet mokiniai turėjo galimybę apžiūrėti atstatytą šešiakampę dvaro koplyčią.

     Mokiniai ypač džiaugėsi gyvąja istorijos pamoka. Juk savo krašto istoriją pažinti būtina kiekvienam, nes ,,žmonės, nepažįstantys savo istorijos, visada lieka vaikai”.

Istorijos mokytoja Rasa Klevinskienė

• 
• 
• 

PAMOKA KITAIP...

     Siekdami propaguoti sveiką gyvenseną, mokyti vaikus saugoti ir stiprinti savo sveikatą, ugdyti sveikus įpročius, Sasnavos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokiniams surengėme netradicinę pamoką, kurios metu vaikams teko parodyti savo žinias, pasitelkti išmonę, bendrauti gaminant sveikus desertus. Tai viena iš veiklų, numatytų sveikatos stiprinimo projekte „Sveikatos kodas – sveika gyvensena“.

     Su mokiniais mokyklos valgykloje gaminome vaisių salotas ir sausainius. Vaikai demonstravo puikias žinias apie kai kurių maisto produktų žalą ir naudą, pjaustydami vaisių salotas, jie pasitelkė savo turimus įgūdžius ir išmonę. Visi mokiniai sužinojo, kad konditeriniai gaminiai gali būti skanūs be miltų ir cukraus.

     Ačiū mokiniams už dalyvavimą netradicinėje pamokoje ir įvertinimą: „Buvo labai skanu“.

Socialinė pedagogė Indrė Petruškevičienė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

NUOSTABI SASNAVOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ KELIONĖ Į TRAKUS

     „Kažkas įspūdingo ir ilgam įsimintino...“, – tokiais žodžiais būtų galima apibūdinti mūsų mokyklos mokinių kelionę į Trakus.

     Ilgai laukta išvyka įvyko: gegužės 30 dieną anksti ryte su 1-5 klasių mokiniais patraukėme Trakų link. Čia mūsų laukė nuostabus žygis palei Vilsos upelį, kurį organizavo „Geologo kelionės“ organizacija. Rykantuose mus pasitiko žygio vadovas Jonas – žmogus, vertas didžiausių ir gražiausių komplimentų: nuoširdžiai atsidavęs savo darbui, betarpiškai bendraujantis tiek su suaugusiais, tiek su vaikais. Atrodytų, kas čia įdomaus? Žygis?! O šis buvo tiesiog pasakiškas! Geras oras, visų žygeivių pakili nuotaika, entuziastingas žygio vadovas Jonas bei užburianti Lietuvos gamta leido mums patirti pačias geriausias emocijas.

     Vilsos upelis – tai vienintelis upelis Lietuvoje su natūraliais kriokliais. Vos kelių kilometrų Vilsa, tekėdama per klintinius tufus, suformavo eilę mažesnių ir didesnių krioklių (mes suskaičiavome 4). Didžiausias siekia 1,5 metro, bet kasmet kriokliai kinta ir gali atsirasti naujų. Vilsos slėnis taip pat įspūdingas ir gilus. Aplink upelį – natūralus miškas. Išskirtinai pritaikytų takų nėra, tačiau su vadovu Jonu ir jo paruošta bei kitų žygeivių numinta trasa su mokiniais nukeliavome iki pat santakos su Nerimi. Žygiuojant mokiniai tyrinėjo klintinį tufą, ieškojo jame mažų kriauklyčių. Smagiausia dalis – vietomis sunkiai įveikiama žygio atkarpos dalis. Čia vaikai pasitelkė savo išmonę: norėdami sėkmingai pasiekti kitą atkarpą, jie čiuožė, leidosi nuo šlaito sėdėdami, kibo draugui į ranką, laikėsi už šakos... Po žygio skubėjome į kibininę, kurioje mūsų laukė skanūs to krašto kibinai bei sultinys.

     Džiugu, kad nė iš vieno mokinio neišgirdome, kad buvo neįdomu, nepatiko: visi sutartinai kalbėjo, kad žygis buvo įspūdingas!

Socialinė pedagogė Indrė Petruškevičienė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•