KAZIUKO KERMOŠIUS SASNAVOS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE

„Sugalvota – padaryta:
Sėsk ir – gurgu gurgu.
Išvažiuojam anksti rytą
Į Kaziuko turgų”, – šiais nuotaikingais žodžiais Sasnavos pagrindinėje mokykloje pačią pirmąją pavasario dieną prasidėjo Kaziuko mugė, draugėn subūrusi ne tik visus mokyklos ugdytinius, bet ir jų tėvelius, močiutes, kitus artimuosius bei svečius. Šventės tema – paukščiai, šventės tikslas – suteikti žinių apie Kaziuko mugę, jos papročius, tradicijas, plėsti mokinių akiratį ir žinias apie tautodailę, gamtą ir mūsų draugus sparnuočius.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

     Kaziuko mugės organizatorės darželinukų auklėtoja Lina Marcinkevičienė ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Stefanija Navickienė susirinkusius supažindino su šios šventės papročiais ir tradicijomis: jose slypi mūsų krašto savitumas, įdomi kartų patirtis, dalelė dvasinės kultūros paveldo. Susirinkusieji sužinojo, jog nuo seno Kaziuko diena kaime vadinta špokų arba varnėnų diena: šių paukščių pasirodymas – tai pirmas pavasario ženklas. Kaziuko kermošiumi kismet visa Lietuva ir jos sostinė Vilnius pasitinka pavasarį. Nuo to laiko, kai 1602 metai karalaitis Kazimieras (1458-1484) buvo paskelbtas šventuoju, jo mirties dieną – kovo 4-ąją, Vilniuje vykdavo labai iškilmingos teatralizuotos procesijos.

     Šventės dalyviai sužinojo, kuo Kaziuko kermošius skyrėsi nuo paprastų turgų: pirmiausia – tai pavasariška nuotaika. Mugėje pardavinėjami tik namudininkų liaudies meistrų dirbiniai, pirmiausia – žaislai vaikams. Ypač daug spalvingų medinių arkliukų. Pardavinėjama viskas, kas pagaminta iš medžio: mediniai namų apyvokos daiktai, žemės ūkio padargų medinės dalys, smulkūs mediniai indai, baldai. Pardavinėjami ir moliniai dirbiniai, kalvių, batsiuvių, kepėjų, siuvėjų prekės. Nuo 1938 m. pasirodė garsiosios Vilniaus verbos – svarbiausias mugės atributas – gaminamos iš išdžiovintų margų gėlių ir žolių.

     Šventę trankia muzika ir skambia daina pradėjo ketvirtokai ir jų mokytoja Birutė, subūrusi savo ugdytinius į nuotaikingą kapelą. Ketvirtokai ne tik grojo ir dainavo, jie, šiandien virtę pavasario pranašais vieversėliais, tiksliai pamėgdžiojo šių giesmininkų čirpavimus ir priminė mums, jog vieversėlis – vienas pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų, jog jis vadinamas lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu, jog vasario 24-oji – Vieversio diena.

     Su šia pavasario švente susirinkusiųjų pasveikinti atskubėjo mūsų mokyklos mažieji Nykštukų grupės vaikučiai ir jų auklėtoja Edita, šiandieną virtę žvirbliukais, o Smalsučių grupės vaikučiai ir jų auklėtoja Zita visus supažindino su gegute. Patarlės apie paukščius byloja: koks paukštis, toks ir lizdas, blogas tas paukštis, kuris savo lizdą teršia. Ar tai tiesa, paklausėme pirmokų – išmintingų pelėdžiukų. Pelėdos atvaizdą mes visada regime šalia knygų, o juk knygose sukaupta visa pasaulio išmintis. Pirmokai ir jų mokytoja Rūta skambiais posmais mums paaiškino, kodėl pelėdą visi laiko išminties simboliu. Antrokai ir jų mokytoja Edita į Kaziuko mugę sulėkė lyg tos ilgauodegės šarkos. Mąstė mažieji, dairėsi aplink: juk čia tiek daug blizgučių, žvilgančių saldainių, įvairiaspalvių kaspinų, riestainių ir kvepiančių gardumynų. Po nuotaikingo antrokų pasirodymo šventės dalyviams tapo aišku, kodėl tos šarkos taip mėgsta blizgučius.

     Šventės metu buvo menamos mįslės, pamėgdžiojami paukščių balsai. Vaikai nesunkiai atspėjo mįslę, jog juoda žmonelė, molinė būdelė, kukoriškai gieda – tai vis ta pati kregždutė, dangaus karalienė. Trečiokai ir jų mokytoja Laima Kaziuko mugės dalyviams papasakojo lietuvių liaudies sakmę apie kregždę. Penktokai ir jų auklėtoja Gintarė bei aštuntokai ir jų auklėtoja Dalia šventės dalyviams pristatė mūsų nacionalinį paukštį – gandrą. Susirinkusieji sužinojo, jog šie mieli paukščiai, žmogaus sodybos įnamiai, skirtingose Lietuvos vietose ar tarmėse vadinami įvairiai: starkas, gužas, gužutis, busilas, bacionas, didutis, jog Lietuvoje jų peri apie 13 tūkstančių porų (bene tankiausiai Europoje), o gyvena šie paukščiai netrumpai, net iki 20 metų ir savo porai yra labai ištikimi.

     Kaziuko diena kaime vadinta špokų arba varnėnų diena: šių paukščių pasirodymas – tai pirmas pavasario ženklas. Liaudies išmintis byloja: jei varnėnai anksti parskrenda – bus šiltas pavasaris. Daug naujo šventės dalyviai išgirdo apie varnėnus, kuriuos šventės dalyviams pristatė šeštokai ir jų auklėtoja Aida.

„Klyvis, klyvis, kas mane padyvys?
Kiaušinėlius dėsiu, vaikelius perėsiu.
Kiaušinėliai taškuoti, vaikeliai kuoduoti”, – septintokai ir jų auklėtoja Rita mums priminė, jog taip pavasarį šaukia pempės, o septintokių daina ,,Pempel, pempel kuoduotoji” buvo sutikta audringais Kaziuko mugės dalyvių plojimais. Plojimai aidėjo ir tuomet, kai darželinukų auklėtoja Lina kartu su ketvirtokais šoko šokį „Ciceliuke, Marceliuke”.

     Šventėje netrūko linksmos pavasariškos nuotaikos ir, žinoma, įvairių mažųjų rankomis padirbtų medžio, molio dirbinių, kartu su tėveliais iškeptų gardumynų ir ryškiaspalvių pavasario gėlių, žalumynų bei žolynų. Kur bepasisuksi, pardavėjai pardavinėjo, mainė, siūlė, pirkėjai pirko, derėjosi, keitėsi... Visi ragavo ir mėgavosi. Mokykloje dar ilgai skambėjo liaudiška muzika, buvo menamos mįslės, mėgdžiojami paukščių balsai, prisiminta ir patarlės apie paukščius bei senolių išmintis.

     Dėkojame visiems, kartu sukūrusiems įsimintiną ir spalvingą pavasario šventę.

Kaziuko mugės organizatorės Lina Marcinkevičienė ir Stefanija Navickienė

DVIRATININKŲ VARŽYBOS LATVIJOJE

     Kovo 4 dieną Rygoje Baluožių gimnazijoje vyko Latvijos jaunųjų dviratininkų varžybos, kuriose varžėsi septynios komandos iš Latvijos ir Lietuvos.

     Šiose varžybose iš viso dalyvavo 65 moksleiviai, tarp jų ir šie Sasnavos pagrindinės mokyklos mokiniai: Austėja Tamašauskaitė, Adriana Rūškytė, Benas Kučiauskas, Augustas Dumbliauskas, Titas Matulevičius, Adas Petruškevičius, Neidas Rūškys ir Ignas Dambauskas.

     Mūsų mokyklos mokinė Austėja Tamašauskaitė vienuolikos metų mergaičių grupėje iškovojo I vietą. Austėja sėkmingiausiai atsakė į teorijos klausimus. Devynerių metų berniukų grupėje puikiai startavo ir tapo nugalėtoju Adas Petruškevičius, kuriam geriausiai sekėsi figūrinio vairavimo rungtis. III vietą iškovojo Ignas Dambauskas. Dviračio techninės būklės nustatymo rungtį be klaidų atliko Augustas Dumbliauskas, o Adriana Rūškytė puikiai, be klaidų atliko „Labirinto” rungtį.

     Sveikiname visus varžybų nugalėtojus ir dalyvius bei linkime jiems reikšmingų pergalių ateityje.

Sasnavos pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojas Benius Jankevičius

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

ŽIEMA IŠVARYTA – KIEME JAU KVEPIA PAVASARIU

     Įsimintina ir linksma šiemet buvo Užgavėnių diena Sasnavos pagrindinėje mokykloje: jau nuo pat ryto šurmuliavo persirengėliai, kiekvienas nustebindamas kuo išradingiau pagaminta kauke. Margos, vienspalvės, puoštos siūlais ar kitomis priemonėmis – visos kaukės kėlė nuotaiką varyti žiemą lauk.

     Laikydamosi etnokultūrinių tradicijų švęsti Užgavėnių mokyklos mokinius pakvietė šeimininkės ir šventės vedėjos mokyklos socialinė pedagogė Indrė ir anglų kalbos mokytoja Gintarė, šią dieną virtusios čigone ir raganaite. Šventės šeimininkės visus vaišino  blynais, kuriuos kepė dailės ir technologijų mokytoja Daiva, jai talkino ir įvairiausiais skoniais blynus gardino mokinių mamytės Irma ir Loreta. Ačiū joms!

     Prisivalgę blynų visi išskubėjo į mokyklos kiemą žiemos išlydėti, saulę kviesti, susitikti su Kanapiniu ir Lašininiu, kuriuos išradingai ir žaismingai įprasmino mokytojos Dalia ir Aida. Visi kartu linksmai trepsėjom rately, išmėginome akies taiklumą ir rankos stiprumą daužydami puodynes, o žiemą iš mokyklos kiemo varančios dainos labai nepatiko Lašininiui: veltui jis stengėsi susirinkusią publiką įtikinti, kad reikia valgyti daug lašinių, gulėti ant pečiaus, vargo neturėti ir žiemos iš kiemo nevaryti. Su tokiomis Lašininio kalbomis nesutiko Kanapinis,  netrukus iškvietęs Lašininį į virvės traukimo kovą, įprasminusią Užgavėnių šventę. Tačiau kad ir kaip kovėsi Lašininis, nugalėjo Kanapinis. Lašininis, pajutęs, kad kovą pralaimėjo, graudžiai raudodamas visus pakvietė garbingai palydėti ir ant laužo sudeginti žiemos simbolį – Morę.

     Šventėje buvo ir burtų, ir žaidimų, ir trepsėjimų, ir šokių, ir švilpimo, ir dainų, ir, aišku, geros nuotaikos. Užgavėnių lauže kartu su More sudeginome tamsą, blogį ir visus negerumus. 

     Tegrįžta su pavasariu šviesa ir gėris...

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

INTEGRUOTA PAMOKA, SKIRTA VASARIO 16-AJAI

     Vasario 16-oji – išskirtinė diena mūsų tautai ir valstybei: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“. Pasitikdami šią visai Lietuvai ypatingą dieną Sasnavos pagrindinės mokyklos ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir 1-8 klasių mokiniai dalyvavo integruotoje istorijos, muzikos, geografijos, matematikos, dailės ir lietuvių kalbos bei literatūros pamokoje, kurioje mokytojai buvo mūsų mokyklos aštuntokai. Lietuva – mūsų namai, mūsų Tėvynė. Kiekvienas mes širdyje nešiojamės savo Lietuvą. Kokia ji mums brangi, įrodė puikios mokinių žinios viktorinoje ir tikslūs jų atsakymai. Integruotoje pamokoje skambėjo ir mokinių atliekamos dainos apie Lietuvą.

     Taip pat minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo dieną 7-8 klasių mokiniai dalyvavo Marijampolės kultūros centre vykusioje edukacijoje ,,Miško brolių takais”, kurią vedė partizanų istorijos rekonstruktorius, žygeivis, kraštotyrininkas Aurimas Rapalis. Mokiniai ne tik iš vadovėlių, o gyvai išgirdo pasakojimus iš amžininkų prisiminimų, kaip buvo ginama Lietuvos laisvė pokariu, kaip buvo saugoma ir slepiama mūsų trispalvė. Kiekvienas šios pamokos – kelionės į laisvę dalyvis turėjo galimybę išmėginti spausdinimą rašomąja mašinėle, sužinoti, kiek kilogramų mantos turėjo nešti partizanai žygyje ar pakilnoti ginkluotę.

     Lai Vasario 16-oji telkia lietuvius saugoti savo valstybę, o istorinė atmintis įkvepia kūrybiškai puoselėti pilietiškumą ir patriotiškumą.

Istorijos mokytoja R. Klevinskienė, muzikos mokytoja M. Grybienė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•