PASKUTINĮ KARTĄ SASNAVOS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE PAMINĖTA GEDULO IR VILTIES DIENA „TRAUKINYS Į NEŽINIĄ“

„Sudiev, sudiev, kampeli gimtas
Ir praminti laukuos takai.
Kur veža mus, nežinom niekas.
Ar dar sugrįšim mes čionai?“

     Auštant 1941-ųjų birželio 14-osios rytui šis retorinis klausimas lyg nuosprendis suskambėjo tūkstančių nekaltų Lietuvos žmonių, sugrūstų į gyvulinius vagonus, lūpose. Šiandien jis nuskambėjo visiems, susirinkusiems į Gedulo ir vilties dienos minėjimą Sasnavos pagrindinėje mokykloje, kurio metu Tolerancijos ugdymo centro 5-8 klasių mokinės meniniu žodžiu perteikė tos kraupios nakties ir visų masinių trėmimų į Sibirą siaubą bei tremtinių viltį sugrįžti tėvynėn.

     Minėjimo organizatorė Stefanija Navickienė mokiniams priminė, kad mūsų istorija gyva, skausminga: tą netemtą 1941-ųjų birželio 14 d. 3 val. nakties NKVD pradėjo masinius lietuvių areštus ir trėmimus – lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, į Sibirą. Iki šiol nėra nustatytas tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius. Šiandien visoje Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena: gedulas dėl beprasmiškai prarastų žmonių gyvybių, dėl to, kad žmogus kėlė ranką prieš žmogų, dėl žiaurumo, negailestingumo, neteisybės... Ir viltis, kad tai daugiau niekada nebepasikartos. Kiekvienas žmogus – vertybė savaime. Ir kiekvienas žmogus turi teisę gyventi...

     Sugiedoję Lietuvos himną, minėjimo dalyviai susidomėję žiūrėjo trumpametražį filmą „Traukinys į nežinią“, 2022 m. birželį sukurto filmo „Mano sapnų Lietuva” tęsinį (režisierė Rugilė Navickaitė, operatorius Vytautas Bukota), kuriame jie patys, tapę aktoriais, stengėsi pajausti, ką išgyveno į nežinią tremiami vaikai…

     Šiandien dar kartą įsitikinome, kad ištremti galima tik žmogų, bet atminties neištremsi: „ji – kaip valstybės siena – turi būti nuolat akylai saugoma, nes užvirstų išsikerojusiomis usnimis lyg neartas laukas, ir per jį, lyg per blogai saugomą valstybės sieną, atsėlintų nuo bet kokios atsakomybės atleidžianti užmarštis“.

Minėjimo organizatorės Neringa Šalčiūnienė ir Stefanija Navickienė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

SASNAVOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS JAUNOSIOS TYRĖJOS — AKTYVIOS KONFERENCIJŲ DALYVĖS

     Šių metų gegužės 15 dieną Sasnavos pagrindinės mokyklos septintokės Rugilė Sederevičiūtė, Saulė Stralkutė ir Erika Tokariovaitė dalyvavo respublikinėje bendrojo ugdymo mokyklų 6–12 klasių mokinių A. Basalyko aplinkotyros darbų konferencijoje, vykusioje Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje.

     Išklausę mokyklos direktoriaus ir švietimo skyriaus vadovės sveikinimus, moksleiviai pristatė savo tiriamuosius darbus (išklausyta 17 pranešimų). Mūsų mokyklos jaunųjų tyrėjų puikiai pristatytas darbas „Dažomosios juodauogio šeivamedžio savybės“ sulaukė didelio konferencijos dalyvių susidomėjimo.

     Visi aplinkotyros darbų konferencijos dalyviai apdovanoti rėmėjų dovanomis ir padėkos raštais.

     Gegužės 16 dieną mūsų mokyklos šeštokės Donalda Asijavičiūtė ir Rugilė Pužaitė dalyvavo labai įdomioje integruotoje biologijos ir anglų kalbos konferencijoje „Akademinė popietė 2024“, vykusioje nuotoliniu būdu Vilniaus Gabijos gimnazijoje. Šioje konferencijoje mokinių gebėjimus vertino specialistai iš Vilniaus universiteto. Išklausę pranešimus, jie uždavė klausimus, patarė ir rekomendavo, ką tiriamajame darbe ar kalbant angliškai būtų galima patobulinti. Mūsų šeštokėms sekėsi puikiai: jos užėmė III vietą.

     Abiejų konferencijų dalyvės tobulino gamtamokslines, kalbines ir bendrąsias kompetencijas, ugdėsi gamtosauginį sąmoningumą.

     Tikimės, kad įgautos patirtys dar labiau sužadins mokinių smalsumą ir norą atrasti, tyrinėti ir pažinti supantį pasaulį, o gal net sukurti neatrastus dalykus ar tapti mokslininkais?

     Taigi pažinkite, tyrinėkite ir tobulėkite.

Mokytojos Gintarė Valskienė ir Danutė Kraujalytė

• 
• 
• 
• 
• 

SASNAVOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PATIRTYS APSILANKIUS PARODOJE „PRADŽIA“

     Gegužės 13 dieną Sasnavos pagrindinės mokyklos mokiniai lankėsi Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centre veikiančioje parodoje ,,PRADŽIA“, kurios tikslas – meno prieinamumo didinimas žmonėms, turintiems regos negalią, bendradarbiaujant su meno bendruomenėmis ir šviečiant visuomenę.

     Parodos kuratorė keramikė ir meno vadybininkė Rugilė Navickaitė, pasitikusi mūsų mokyklos ugdytinius, priminė, jog ,,gyvenimo kelio pradžioje mes kiekvienas kartu su pirmu oro įkvėpimu dovanų gavome ir gimtąją kalbą – vieną seniausių ir gražiausių kalbų pasaulyje. Tad neatsitiktinai šioje parodoje atskleidžiamas kalbos svarbumas, jos pažinimas visiems kartu pristatant ir Mangirdo Klusaičio, regos negalią turinčio jaunuolio iš Suvalkijos, istoriją. Ekspozicija parengta remiantis Petro Rimšos asmenybe ir kūryba: šis skulptorius, grafikas, medalininkas, lietuviškojo dizaino pradininkas paliko gilų pėdsaką Lietuvos dailės istorijoje. Mokiniai sužinojo, jog P. Rimša augo giliai religingoje šeimoje, o Lietuvos mokyklos 1864–1904 kompozicija sukurta remiantis jo paties mokymosi skaityti patirtimi. Skulptoriaus motina buvusi gera mokytoja, visus vaikus išmokiusi poterių, katekizmo ir dar lietuviškai skaityti. Užmerktomis akimis liesdami ir čiupinėdami vieną garsiausių apvaliųjų skulptūrų, kurioje motina verpdama moko sūnų pažinti raides ir skaityti, mokiniai kartu prisiminė ir mūsų gimtosios kalbos istoriją: spaudos draudimo laikotarpį, Lietuvoje trukusį 40 metų, knygnešystę ir drąsius lietuvių raštijos kūrėjus, išsaugojusius ir kaip dovaną mums palikusius archajiškiausią ir skambiausią kalbą pasaulyje.

     Parodos ,,PRADŽIA” lankytojai, išklausę jauno vaikino neregio Mangirdo Klusaičio istoriją, interviu su skulptoriaus Petro Rimšos giminaite, sužinoję, kas yra garsinis vaizdavimas, ,,pasimatavę” įspūdingus paties dailininko kurtus kostiumus ir skrybėles, pačiupinėję Brailio raštą, pasirausę po Kalbos stalčiukus, kuriuose suguldyta 19 svarbiausių mūsų raštijos kūrėjų biografijų ir svarbiausi jų rašto darbai, susipažinę su Brailio raštu, jo sukūrimo istorija, pažaidę su šio rašto pažinimui skirtomis pagalvėlėmis ir palietę jų bendraamžių sukurtas keramikines lietuviškas raides, pabandę užrištomis akimis prisijaukinti tamsą, praplėtę savąsias tolerancijos ribas, į mokyklą mokiniai grįžo paaugę ir suvokę, jog žmonės, turintys negalią, yra lygiaverčiai visuomenės piliečiai, o jų galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą sumažėja dėl aplinkos nepritaikomumo, neprieinamumo, jų poreikių nesupratimo, jog kiekvienas mūsų galime ištiesti pagalbos ranką prašančiam, išklausyti ir pasistengti jį suprasti.

     Džiugu, jog mokiniai dalyvavo filmavime ir kartu stebėjo, kaip kuriamas reportažas LRT žinioms. Tai –neįkainojama patirtis.

Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė Stefanija Navickienė.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

„Aš gyvenu Europoje‘‘

     Sveikiname trečiokę Jovilę Barkauskaitę, I vietos laimėtoją savo bendraamžių grupėje respublikinėje pradinių klasių mokinių piešinių parodoje „Aš gyvenu Europoje‘‘. Šaunuolė Jovita. Ačiū mokytojai Editai Vabalevičienei.

• 
•